Eglė Mikulionytė

Viena geriausių ir originaliausių Lietuvos aktorių, kurios rami bei neva eilinė išorė yra itin apgaulinga. Po ja slepiasi avantiūristiškai drąsi bei nonkonformistiškai turtinga asmenybė. Jos balerinos išsilavinimas, dveji metai taigoje, besimokant komių teatro bei šokio, bandymas gilintis į japonų teatrą, neeilinis darbštumas bei kūrybingumas, visa tai – ypatingos sėkmės kokteilio ingredientai. Eglė Mikulionytė yra iš tų retų aktorių, kurioms užtenka vieną kartą pereiti per sceną, kad jas įsimintume. Džiugu, jog scenoje ji paprastai užtrunka kiek ilgiau.

Tai kimono iš aktorės su režisieriumi Kęstučiu Marčiulynu pastatyto spektaklio „Jaja“ (Paryžiuje apdovanoto Tarptautinio teatro instituto prizu už geriausią moters vaidmenį monospektaklyje). K. Marčiulynas padovanojo Eglei šį kimono, manydamas, jog jis geriausiai atskleidžia aktorės asmenybę. Grafikos atspaude kimono prarado tradicinę formą, tarsi atskleisdamas dvilypę aktorės asmenybę: ramybę bei veržlumą.

K. Navakas