Jūratė Rekevičiūtė

Paruošta istorijai #1

Grafikos projektas „Paruošta istorijai“ – tai asmenybės identifikacijos per jos dėvimą drabužį projektas.
Kartu tai bandymas padėkoti įžymiems žmonėms už jų drąsą būti kitokiems, už jų įspūdingus darbus bei nuostabią kūrybą, už gerą valią ir indėlį į gražesnį rytojų, už drąsą siekti ir nepalūžti. Noriu padėkoti, o kartu įamžinti šias asmenybes per jų dėvėtus drabužius ir tų drabužių istorijas.
Projektui panaudoti drabužiai, dovanoti įžymių žmonių iš Lietuvos ir pasaulio.

Reljefiniais atspaudais nuo drabužių siekiu išgauti ne tik tekstilinę faktūrą, bet ir buvusio jų nešiotojo emocinį atspaudą, identifikuoti asmenybę, atgaivinti jo dėvimo ar dėvėto drabužio charizmą, charakterį, šešėlius ir auras.

Drabužiai man yra daug daugiau nei priemonė apsaugoti kūną. Tai priemonė simboliniam asmenybės pasirodymui, asmeninės biografijos slėpimas ir/ar atskleidimas.

Šis projektas – ne siekis užvaldyti asmenybes, bet jų ypatingumo, žavesio ir subtilumo pripažinimas.
Noriu išskaityti šių didingų žmonių paslaptis iš jų drabužių ir įamžinti savo darbuose.

Jūratė Rekevičiūtė
Kaunas, 2008 m. kovo 10 d.

Išnarų narystė

Atspirties paveikslas: įsimylėjėlių ką tik nusmaukti viršutiniai, džinsai ir apatiniai ant turkiško kilimo. Ant gėlių vazonuose užmestos kepurėlės. Tie susirangę, už odą nuogesni draiskalai – nelyginant aistros muskulų ir geismo nervų išsvaidytos išnaros/skaidulos. „Išdaiktėjusi“ instaliuotė gyvenimo paviršiuje. Ekspresyvusis abstrakcionizmas visiems –izmams priešiškame pasaulyje. Liemenėlės citata veik iš Otelo. Mejerholdui būtų pats tas; jis taip ir sakydavo: „Nosinaitė ant kilimo – štai ir visa Šekspyro tragedija!“
Tą liemenėlę (pardon, nosinaitę) blondinė, vardu Dezdemona, galėtų padovanoti Jūratei Rekevičiūtei, idant pastaroji, atspaudusi jos pavidalą popieriuje, išsaugotų jį ateities kartoms. Išnarų katalogizavimas čia valdo. Jis čia Nekrošius.

Drabužis yra ne tik civilizacijos primestas neva taurinantis minkštakiautis, mados uniforma (beje, užmušusi dendizmą) ar asmeninės beskonybės a la Britney Spears (tai mato vienetas!) rodiklis, bet ir Aš minus kūnas. Štai tą minusą Jūratė ir paverčia mūsų esaties ikona.
Cortazaro kojinės, pavydžiosios Ugnės Karvelis pakeltos it sudžiūvę driežai; Sabo maikonas, nusviestas tarnui ant persirengimo kambario plytelių – pilnas pergalių ir pralaimėjimų prakaito. Patinuotas ir patentuotas.

Sykiu tas drabužis (rečiau aksesuaras), kaip detalė, išsaugojusi nešiotojo energiją, ir pasako viską apie jį. Tai energetinė grafika – mistiška ties pastišo ir patyčių riba: kas prilipo, regis, netyčia, virto sparnu, fosilija, logo. Taip netyčia pavirsta tyčia. Ir atvirkščiai.

Mes virsime trąšomis, puvėsiais, pelenais, o mūsų kūno daiktų atspaudai, iš grafikės kilniaširdystės beigi malonės, nelyginant sielos žvelgs triumfuojančių dėmių akimis. Damos tos Jūratės dėmės.

Rolandas Rastauskas
Palanga, 2008 m. kovo 11 d.